- pribėginti
- pribėgi̇̀nti vksm. Pribėgi̇̀nta píeno (vi̇̀rinant) ir nenuvalýta.
.
.
pribėginti — pribėgìnti caus. pribėgti 2: Su kiauru viedru nešė vandenį ir baisiausią balą pribėgino priemenėj Jnšk. | refl. tr.: Lynant reik vandens prisibėginti Šts. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; prabėginti … Dictionary of the Lithuanian Language
apibėginti — apibėgìnti tr. sukergti: Šmotą kumelių apibėgìnsiu Pln. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; prabėginti; pribėginti; subėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bėginti — bėgìnti, ìna, ìno tr., bėginti, ina, ino, 1. Š caus. bėgti 1: Žirgelį bėgini Žr. 2. tekinti, leisti lietis: Cibulės dera ir ašaroms bėginti Šts. Mat bėgini, o sakiau neišbėgink kavos iš sūdo J. 3. vairuojant varyti (laivą): Kapteinis… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėginti — išbėgìnti caus. išbėgti 4: Statinę pagadinai ir girą išbėginaĩ Snt. ║ Kam išbėginaĩ putrą? J. Išbėginaĩ puodą Lp. Lapė barščius išbėgino, paukščių kojas paplikino Gaig176. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubėginti — nubėgìnti 1. caus. nubėgti 1: Pempelė, pempelė pasijuosus, pasikišus kirvelį nušokino, nubėgino žaliojon girelėn Plš. 2. caus. nubėgti 5. ║ Žiūrėk, nenubėgink tu jam pieno Lp. Išleidai burokus ir nubėginai visus taukus Grg. bėginti; apibėginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėginti — pabėgìnti 1. caus. pabėgti 3: Pabėgìnk arklį, ar gerai kojas neša Sv. 2. tr. sukergti: Tą karvę jau pabėgìno Nm. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
patekinti — 1 patẽkinti tr. NdŽ 1. Ser kiek pribėginti, privarvinti: Patekink jušnykui kraujo Sug. 2. Ser kiek pakošti. tekinti; aptekinti; įtekinti; ištekinti; nutekinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prabėginti — prabėgìnti caus. prabėgti 7: Nemokšiškai besivaikydamas prabėginsi savo gyvenimą rš. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; prabėginti; pribėginti; subėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prileisti — I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis. 1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs neprileido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pripilti — pripìlti, prìpila, pripylė K; H, R 1. tr. SD165,305, I pribėginti, prilieti pilną: Alaus listiną izboną pripylė ana J. Ameliūnė mun prỹpela pieno pilną butelką Lkv. Kibirą vandens pripylė Ona J.Jabl. Nesuejo viedran, tai do puodynėlę pripylė… … Dictionary of the Lithuanian Language